KOVOJAME SU PATYČIOMIS

Pats baisiausias visų laikų virusas mokyklose - patyčios. Su juo kaunamės kiekvieną dieną. Situacija svyruojanti: čia gerėjanti, čia prastėjanti. Todėl net ir karantino metu, visiems mokiniams būnant uždaroje namų erdvėje, patyčių klausimas išlieka aktualus. Dėl technologinių galimybių užgaulūs žodeliai, paniekinanti išraiška balse ar veide kompiuterio, mobilaus telefono ekrane vis dar pasiekia mus ir skaudžiai žeidžia.
Dailės vaizdo pamokose šeštokai kovojo su patyčiomis kurdami plakatą. Išsiaiškino, kuo plakatas skiriasi nuo klasikinės kompozicijos, kas jam būdinga. Šeštokai ieškojo įtaigių, emociškai aktyvių plakato idėjų, mokėsi šriftą paversti veikiančiuoju, lygiaverčiu kompozicijos partneriu su kitais piešinio objektais. Kuriant plakatą kilo diskusijos, "išlindo" užslėpti skauduliai. Šeštokams tai buvo artima ir suprantama. Mokiniai savo patyčių patirtį išliejo plakatuose.

01/13 

Paleisti Stabdyti Ankstesnė Sekanti

Dailės mokytoja Rasa

ABSTRAKCIONIZMAS IR SEPTINTOKAI

Daugelis žmonių mano, kad dailininkui fotografiškai tiksliai pavaizduoti mus supantį pasaulį yra tobulumo viršūnė. Bet mokslo įrodyta, kad daug sudėtingiau kurti abstrakčius vaizdus. Tai lyg ir aukštoji matematika vaizdinių kūrėjui.Taip jau užprogramuoti mūsų smegenys, kad ne visi gali lengvai ir sklandžiai pereiti nuo realių vaizdų į abstrakčius.
Abstrakcionizmas (lot. abstractio-nutolimas), kitaip bedaiktis, nefigūrinis menas, galutinai susiformavo jau XX a. pirmajame dešimtmetyje ir plačiausiai reiškėsi tapyboje bei skulptūroje. Jo kūrėju laikomas dailininkas Vasilijus Kandinskis.
Kartą Miunchene iš pasivaikščiojimo grįžęs Vasilijus Kandinskis (1860 - 1944) savo ateljė pamatė įspūdingą, nuostabiai spalvingų dėmių paveikslą. Pasirodo, tai buvo ant šono pavirtęs, pro langą krentančių spindulių apšviestas paties V. Kandinskio sukurtas visai realių formų darbas. Tačiau dėl paveikslo nenatūralios padėties tų formų visiškai nesimatė. Nuo tada V. Kandinskis ir padaręs išvadą, kad realumas, daiktiškumas jo paveikslams žalingas. Taip gimęs abstraktusis menas.

Sunku pasakyti, kiek čia yra istorinės tiesos, greičiausiai tai tik graži legenda. Tačiau su V. Kandinskiu abstrakcionizmo kilmė yra glaudžiai susijusi. Faktas, kad jis pirmasis sąmoningai pradėjo kurti visiškai abstrakčiai, kad pirmasis teoriškai pagrindė savo kūrybą. Dėl to ir laikomas abstrakcionizmo tėvu.

Septintokai dailės pamokose susipažino su abstrakcionizmu ir kūrė savo abstrakčias kompozicijas. Tikrai sudėtinga buvo pajausti formas, jų dydžių komponavimą, skirtingus emocinius niuansus derinant spalvas. Jų ieškojimus ir pristatome.

Dailės mokytoja Rasa Čepulienė

01/15 

Paleisti Stabdyti Ankstesnė Sekanti

GRAŽIAUSIA LIETUVIŠKA RAIDĖ

Kiekvienais metais gegužės 7 d. minime SPAUDOS ATGAVIMO, KALBOS IR KNYGOS dieną.
Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi mūsų tautos laisvę ir brandumą liudijantys ženklai - gimtoji kalba, knygų leidyba, spauda.
Penktokai dailės vaizdo pamokoje aptarė šios datos reikšmingumą, istorinius įvykius, paskatinusius uždrausti mūsų lietuvišką abėcėlę ir ja spausdintą spaudą. Kiekvienas mokinys išsirinko jam labiausiai patikusią lietuviškos abėcėlės raidę ir ją piešdamas pasistengė parodyti kaip pačią gražiausią. Istoriniai įvykiai paskatino mokinius kitaip pažvelgti į kiekvieną dieną rašomą tekstą, žinomų raidžių vertę ir grožį. Pasirodo, turime ką branginti, saugoti, perduoti ateities kartoms.
Pristatome penktokų gražiąsias lietuviškas raides.

Dailės mokytoja Rasa Čepulienė.

01/22 

Paleisti Stabdyti Ankstesnė Sekanti

AŠTUNTOKŲ PLASTINĖS ANATOMIJOS STUDIJOS

Dailės vaizdo pamokose aštuntokai sužinojo, kad yra toks terminas: PLASTINĖ ANATOMIJA. Tai iš renesanso laikų atkeliavusios, Leonardo da Vinčio pradėtos žmogaus anatomijos studijos, kuriomis siekiama žinių, norint kuo tikroviškiau perteikti žmogaus atvaizdą dailės kūriniuose. Plastinė anatomija tyrinėja žmogaus kūno sandarą - skeletą ir raumenis - judėjimo mechanizmą, kūno formą bei proporcijas. Su ja draugauja visi dailininkai, siekiantys tikroviškumo vaizduojant žmogaus kūną, ypač piešiant aktą.
Aštuntokai grafitiniu pieštuku atliko savo rankos plaštakos studiją ir pagal pasirinkto sudėtingumo variantą perteikė jos formą, apšvietimą, įkvėpė gyvastį, susipažino su galimybe artimiau, anatomiškai tiksliai analizuoti savo ranką.

Rodome atliktas rankos studijas.

Dailės mokytoja Rasa Čepulienė.

01/12 

Paleisti Stabdyti Ankstesnė Sekanti

KŪRYBIŠKO MOKYMOSI PRASMĖ IR NAUDA

Šiaulių „Romuvos" progimnazijos mokytojai reflektavo apie kūrybiško mokymosi prasmę, jo naudą ugdymo procese. Mokytojų tarybos posėdžio „Kūrybiško mokymosi prasmė ir nauda" metu metodinių grupių atstovai dalijosi pastebėjimais apie tai, ką jiems suteikia kūrybiškas mokymasis, koks yra kūrybiško mokymosi tikslas, poveikis, rezultatas, pristatė savo pamokų pavyzdžius, samprotavo apie pasitikėjimą mokiniais ir jų galimybėmis.
Socialinių mokslų ir dorinio ugdymo metodinės grupės atstovė Vitalija Samuilytė teigė, kad mokytojai vaidina pagrindinį vaidmenį ugdydami mokinių kūrybiškumą: tiek kurdami mokymosi aplinką, tiek pasirinkdami mokymo metodus, tiek ir bendraudami su mokiniais. Kiekvieną veiklą pamokoje galima paversti žaidimu, jei ją pateiksime kūrybiškai. Pvz. Netikiu, kad per 1 minutę išvardinsi 10 viduramžių svarbių istorinių įvykių. Galimas ir kūrybiškumo ugdymas per lyderystę. Mokiniai, kurie puikiai suprato pamokos turinį ir moko bendraamžius, turi pergalvoti, kaip tą turinį perteikti savo draugams. O tai reikalauja daug kūrybiškumo. Internetiniai įrankiai, kūrybiško mokytojo rankose daro stebuklus, tradicinę pamoką paversdami naujų galimybių erdve. Pristatyti internetiniai įrankiai: jigsawplanet.com, classroomscreen.com, classtime.com, wordwall.net, tricider.com, storyboardthat.com.
Asta Venskienė, menų ir kūno kultūros metodinės grupės atstovė, tvirtino, kad menų ir fizinio ugdymo pamokos – kūrybiškumo bankas. Jos teigimu, kūrybiškumas – tai originalumas. Kūrybiškumas – tai asmens gebėjimas sugalvoti naujų arba originalių idėjų, įžvalgų, pertvarkų, išradimų arba meno kūrinių.
Lietuvių kalbos pedagogų atstovė, Gitana Kovaliovienė supažindino su „Mokinių kūrybiškumo ugdymo lietuvių (gimtosios) kalbos pamokose metodika" (rengėjas VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras), pabrėžė, kad metodikos rengėjai pateikia daug pavyzdžių, kaip galima įdomiai, netradiciškai mokyti lietuvių kalbos. Mokytojos manymu, kūrybiškumo apraiškų pastebėta daugiau literatūros nei kalbos pamokose. Kūrybiškoms idėjoms sužadinti labai tinka „minčių lietaus" metodas, nes per gana trumpą laiką „gauni" daug naujų ir originalių idėjų. Kūrybiniai produktai gali būti vertinami aiškiai nustatytais kriterijais: sprendimo ir keliamos problemos atitikimu, priemonių tinkamumu, rezultatų detalumu, originalumu.
Matematikos mokytoja, Jolanta Zemleckienė, teigė, kad matematikoje glaudžiai susiję kūrybiškumas ir problemų sprendimas. Mokiniai, besimokydami matematikos, kūrybiškų metodų pagrindu, geba rasti originalius sprendimus, kurti taisykles, principus, iškelti naujas problemas ir klausimus, kurti naujus matematinius metodus, apibendrinti ir analizuoti. Mokymo metodai padedantys ugdyti kūrybiškumą: blyksnis (metant kamuoliuką), burbulų dialogas (sakinių pabaigimas), dvipusis dienoraštis (palyginimas, algoritmo pateikimas, klaidų analizė). Pedagogė savo pranešimą baigė matematikos profesoriaus D. Jurgaičio mintimi „Jei padarysi viską idealiai tiksliai, tada kūrybos nebus, o kai suklysti ir nebemoki išbristi, tada ir įsijungia kiti varikliai, atsiranda kūryba."
Monika Gaurilčikienė, anglų kalbos mokytoja minėjo, jog kūrybiškumas – tai asmens įgymių ir ugdymo rezultatas. Nuo to, kur link bus kreipiama asmens veikla, kaip bus panaudojamos ir įprasminamos įgytos žinios bei gebėjimai, iš esmės priklauso ir kūrybiškumo ugdymo raida. Pedagogė supažindino su įvairiais kūrybišką ugdymą skatinančiais metodais ir technikomis: Robotel „SmartClass+", canva, filmukų kūrimas, knygų bei filmų lyginimas, žodžių debesys.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė, Erika Steponaitienė, mano, kad kūrybiškumas – tai bene vienas iš reikalingiausių gebėjimų ateities darbams atlikti. Svarbiausi veiksniai, lemiantys vaiko kūrybiškumą – turtinga aplinka ir kūrybingi pedagogai.
Visi pedagogai sutaria, kad kūrybiško mokymosi modelis leidžia vaikams dirbti savarankiškiau, dažniau rinktis ir priimti sprendimus bei dalyvauti produktyvesniuose pokalbiuose ir diskusijose. Tai svarbi priemonė, kuria naudodamiesi galime pamatyti, kaip kūrybiškas mokymas veikia vaikų norą ir gebėjimą tobulėti.

Bibliotekos vedėja Ala Norvilienė