Visuomenės sveikatos specialistė

Atnaujinta: Pirmadienis, 13 birželio 2022

Rasa Dunajevienė, 109 kabinetas
Darbo laikas:
I – IV 8.00 – 17.10, V – 8.00 – 16.56
(pietų pertrauka 12.00 – 12.30)

Sveikatos priežiūros mokykloje tikslas – padėti mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą, organizuojant ir įgyvendinant priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika.

Sveikatos priežiūros mokykloje uždaviniai:

  • užtikrinti sveikatos priežiūros kokybę, kuriant sveiką aplinką mokyklose, stiprinant mokinių sveikatą, šalinant rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas;
  • formuoti teisingą mokinių požiūrį į savo sveikatą ir ugdyti sveikos gyvensenos įgūdžius;
  • numatyti priemones ligoms ankstyvuoju laikotarpiu įtarti ir užkirsti joms kelią.

Visuomenės sveikatos specialisto, vykdančio sveikatos priežiūrą mokykloje, funkcijos:

  • sveikatinimo veiklos metodinė konsultacinė pagalba mokytojams, mokiniams ir tėvams;
  • informacinės medžiagos aktualiais sveikatos stiprinimo klausimais rengimas ir platinimas;
  • renginių (diskusijų, viktorinų ir pan.) aktualiomis sveikatos temomis organizavimas mokyklos bendruomenei;
  • mokinių maitinimo organizavimo priežiūra, skatinant sveiką mitybą;
  • mokymosi aplinkos ir sąlygų formavimas pagal visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus;
  • sveikatinimo projektų rengimo inicijavimas;
  • mokinių sveikatos rodiklių bei sergamumo analizė ir pateikimas mokyklos bendruomenei;
  • pirminė ligų profilaktika, lėtinių neinfekcinių ligų bendrųjų rizikos veiksnių nustatymas ir profilaktika;
  • užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė;
  • priešepideminių priemonių vykdymas, kilus susirgimo užkrečiamomis ligomis pavojui ar joms atsiradus;
  • pirmosios pagalbos suteikimas gyvybei pavojingos būklės, traumų, nelaimingų atsitikimų ar apsinuodijimų atvejais.
 
Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius. Karantinas - ne priežastis vengti planinių skiepų.

 

Priemonės koronaviruso prevencijai

http://nvsc.lrv.lt/lt/naujienos/efektyviausios-priemones-koronaviruso-prevencijai-konsultavimas-ir-grizusiu

 

Priklausomybių ligų konsultacinio punkto informacija (siųsti)

Dėl koronaviruso (covid-19) plitimo grėsmės yra paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nuo 2020 m. kovo 16 d. draudžiama veikla, kuri nėra skirta aprūpinti žmones būtinaisiais ištekliais. Prašome nepažeidinėti karantino taisyklių, pvz., neužsiminėti veiklaviešose vietose susibūrus į grupes, nevaikščioti tarp žmonių, taip keliant grėsmę visuomenei dėl koronaviruso išplitimo rizikos.Tikimės supratimo, susitelkimo ir visų bendros atsakomybės. Atkreipiame dėmesį, kad už karantino taisyklių nesilaikymą taikoma teisinė(administracinė, baudžiamoji) atsakomybė.
Nuolat atnaujinamos informacijos dėl naujojo koronaviruso galite rasti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos tinklapyje:
 
09-10

apsauga

 

rankos

rekomendacijos

 

 

KARŠTIS IR SVEIKATA. KAIP APSISAUGOTI KARŠČIUI JAUTRIEMS ŽMONĖMS?

termometro stulpelis

Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą. Per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smūgio, saulės smūgio, hipoksijos (deguonies bado). Atsižvelgdami į tai, visuomenės sveikatos specialistai ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

KOKIA YRA KARŠČIO SAMPRATA?

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius teisės aktus, egzistuoja atskiros kaitros ir karščio sąvokos, kurių pagrindinis skirtumas yra skirtinga trukmė:

  • KARŠTIS (pavojingas reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C; trukmė 1–2 d.
  • KAITRA (stichinis reiškinys): aukščiausia oro temperatūra ≥ 30 °C, kaitros trukmė ≥ 3 d.

KOKS KARŠTIS PAVOJINGAS SVEIKATAI?

Žmonės karštį toleruoja skirtingai, todėl tiksliai pasakyti, kokia temperatūra gali būti pavojinga, negalima. Realiai jaučiamą oro temperatūrą parodo karščio indeksas, kurio dydis priklauso nuo oro temperatūros ir santykinio drėgnumo. Atsižvelgiant į prognozes reikėtų riboti fizinę veiklą ir buvimo lauke trukmę.

  • Jei temperatūra iki 27 ºC – karštis paprastai diskomforto nesukelia.
  • 27–34 ºC – silpnas diskomfortas.
  • 35–39 ºC – stiprus diskomfortas. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo.
  • 40–45 ºC – pavojus sveikatai. Reikėtų vengti buvimo lauke.
  • 46–54 ºC – didelis pavojus sveikatai. Reikėtų nutraukti bet kokią fizinę veiklą.
  • Per 54 ºC – labai didelis pavojus sveikatai.
  • Saulėje. Dėvėkite marškinėlius, skrybėlę ir saulės akinius su UVA ir UVB filtru.

KOKS YRA KARŠČIO POVEIKIS SVEIKATAI?

Karščio poveikis sveikatai gali būti tiesioginis (išaugęs susirgimų ir mirčių skaičius dėl klimato ekstremalumo, padidėjus karščio poveikiui bei sustiprėjus UV radiacijai, ypač tarp vyresnio amžiaus žmonių) ir netiesioginis (užkrečiamųjų ligų plitimas dėl per vandenį ir maistą plintančių ligų sukėlėjų lokalios ekologinės pusiausvyros pažeidimų). Žmonių sveikatai taip pat įtakos gali turėti gamtos stichinės nelaimės, tiesiogiai susijusios su orų sąlygomis (audros, potvyniai, sausros) bei netiesiogiai susijusios – miškų gaisrai, epidemijos. Gamtos stichinių nelaimių poveikis žmogaus sveikatai gali pasireikšti fizinėmis traumomis, sutrikusiu aprūpinimu vandeniu ir maistu, padidėjusia per vandenį plintančių ligų keliama grėsme dėl kanalizacijos ir vandens tiekimo sistemų sutrikimų, ilgalaikiais psichikos sutrikimais.

REKOMENDACIJOS, KAIP APSISAUGOTI KARŠČIUI JAUTRIEMS ŽMONĖMS

Norint išvengti karščio sukelto streso bei ligų, susijusių su klimato kaitos ir karščio poveikiu, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja:
1. PALAIKYKITE NAMŲ APLINKĄ VĖSIĄ

  • Tikrinkite kambario temperatūrą nuo 8 iki 10 val., 13 val. ir nakties metu po 22 val. Būtų optimalu, jei kambario temperatūra būtų žemesnė nei 32 °C dienos metu bei žemesnė nei 24 °C nakties metu. Tokios temperatūros užtikrinimas yra ypač svarbus karščiui jautriems žmonėms.
  • Atverkite patalpų langus tik vakare ir anksti ryte, kai oro temperatūra būna nukritusi. Dieną naudokite kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai karščio.
  • Geriau nenaudokite tamsios spalvos užuolaidų arba metalines žaliuzių, nes jos sugeria šilumą.
  • Patalpose laikykite kambarines gėles, nes jos padeda atvėsinti kambarį.
  • Stenkitės būti gerai vėdinamose patalpose, kur yra ventiliatoriai ar oro kondicionieriai. Dėmesio: patalpose oro temperatūra neturėtų būti žemesnė nei 18 °C.

2. VENKITE KARŠČIO

  • Jei yra galimybė, miegokite vėsesniame kambaryje.
  • Apribokite fizinę veiklą lauke, geriau darbus atlikite ryte ir vakare.
  • Dažniau būkite pavėsyje, kad kūnas turėtų galimybę atsigauti. Pavojingiausias laikas lauke – nuo 11 iki 17 val. Ribokite buvimo karštoje aplinkoje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje. Dirbant karštyje, darbuotojams būtinos specialios pertraukos vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą darbdavys nustato savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.
  • Nepalikite vaikų vienų automobiliuose. Automobiliai labai greitai įkaista, todėl vaikus gali ištikti šilumos smūgis. Patikrinkite, ar vaikiškos sėdynės paviršius bei saugos diržai nėra per karšti, kad vaikas nenusidegintų.

3. PALAIKYKITE TINKAMĄ (VĖSIĄ) KŪNO TEMPERATŪRĄ BEI GERKITE DAUG SKYSČIŲ

  • Esant dideliems karščiams, prauskitės vėsesniu vandeniu arba apsišluostykite drėgnu rankšluosčiu, kempine.
  • Dėvėkite tinkamus drabužius: šviesius, laisvus, natūralaus audinio, gerai praleidžiančius prakaitą. Venkite drabužių iš sintetinių audinių. Galvą apsaugokite skrybėlaite ar kitu galvos apdangalu, galima naudoti skėtį. Tepkitės apsauginiu kremu nuo saulės.
  • Miegojimui naudokite šviesesnę patalynę.
  • Gerkite daug skysčių, nepriklausomai nuo fizinio aktyvumo. Ypač gerai gerti mineralizuotą vandenį, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Vandens po truputį gerkite visą dieną, nelaukdami, kol pradės kamuoti troškulys. Venkite alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, gėrimų su saldikliais, nes jie skatina vandens pasišalinimą iš organizmo.
  • Venkite riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų. Valgykite daugiau skystų produktų, lengvai pasisavinamų liesų pieno produktų, vaisių ir daržovių.

4. PADĖKITE KITIEMS

  • Periodiškai lankykite šeimos narius, draugus ir kaimynus, kurie daug laiko praleidžia vieni (vyresnio amžiaus ir sergantys asmenys turėtų būti lankomi kasdien). Karščiui jautriems žmonėms gali prireikti pagalbos karštų dienų metu.
  • Domėkitės ir informuokite šeimos narius, draugus ir kaimynus apie karščio keliamą pavojų sveikatai ir kaip jo išvengti.
  • Jei jūsų pažįstamas žmogus vartoja vaistus, informuokite jį, jog jis turėtų pasiteirauti jį gydančio gydytojo ar vaistininko apie vaistų įtaką organizmo šiluminio reguliavimo procesams ir skysčių balanso palaikymui.
  • Išmokite suteikti pirmąją pagalbą karščio paveiktam asmeniui.

5. JEI TURITE SVEIKATOS PROBLEMŲ

  • Laikykite vaistus žemesnėje kaip 25 °C temperatūroje arba šaldytuve (perskaitykite saugojimo instrukcijos ant pakuotės arba vaisto informaciniame lape).
  • Kreipkitės į gydytoją, jei kenčiate nuo chroniškų sveikatos problemų arba vartojate kelis skirtingus vaistus.

6. JEI JŪS PATS AR JŪSŲ ŠEIMOS NARYS, DRAUGAS AR KAIMYNAS PRADEDA BLOGAI JAUSTIS KARŠČIŲ METU, PRIEŠ AR PO JŲ

  • Pajutę silpnumą, galvos svaigimą, skausmą, nerimą, intensyvų troškulį ir raumenų spazmus karščio metu, pereikite į vėsesnę vietą, pasistenkite atsipūsti ir įvertinkite (pamatuokite) savo kūno temperatūrą bei informuokite šalia esančius asmenis apie jūsų negalavimą. Jei reikia, prašykite specialistų pagalbos telefonu 112.
  • Atgaivinkite organizmą atsigerdami vandens ar vaisių sulčių.
  • Jei simptomai karštų dienų metu nuolat kartojasi, kreipkitės į gydytoją.

Parengta pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro medžiagą
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rasa Dunajevienė

 

SKIEPAI – PATIKIMA APSAUGA NUO LIGŲ

Šiuolaikinė medicina neabejoja skiepų nauda – įvairios vakcinos išgelbėja nuo ligų nemalonumų ir net išsaugo gyvybes. Visgi vieni skiepai žmogaus organizmą nuo ligos apsaugo visą gyvenimą ir užtenka vienos vakcinos, kitus reikia kartoti kas kelerius metus ar net kasmet.
Jei abejojate, ar nuo tam tikrų ligų esate skiepytas, kreipkitės į sveikatos priežiūros įstaigą, kuri turi jūsų sveikatos istorijos duomenis. Taip pat imunitetą tam tikroms ligoms galima pasitikrinti atliekant specialius laboratorinius tyrimus.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami valstybės lėšomis nuo 14 infekcijų: tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilus influenzae, pneumokokinės, žmogaus papilomos viruso (tik mergaitės), meningokokinės B tipo infekcijos, rotavirusinės infekcijos.

skiepų kalendorius

Tačiau vaikystėje gautų skiepų nuo difterijos, stabligės infekcijų nepakanka, kad žmogaus organizmas būtų apsaugotas visą gyvenimą – imunitetas laikui bėgant silpsta, atsižvelgiant į tai, palaikomosiomis vakcinos dozėmis rekomenduojama skiepyti suaugusius asmenis kas 10 metų. Taip pat suaugusiems naudinga pakartotinė vakcinacija ir nuo kokliušo infekcijos. Ypač rekomenduojama atnaujinti skiepus nuo šios infekcijos planuojantiems tapti tėvais, jau susilaukusiems naujagimio tėvams ir seneliams, kadangi didžioji dauguma kūdikių ir mažų vaikų kokliušu užsikrečia nuo šeimos narių. Įgyvendinant Nacionalinę imunoprofilaktikos programą, valstybės lėšomis suaugusiems asmenims nuo 26 m. galima pakartotinai pasiskiepyti viena vakcina nuo trijų infekcijų – difterijos, stabligės ir kokliušo.

Vėjaraupiais dažniausiai vaikai perserga nesunkiai, viskas priklauso nuo imuninės sistemos, bet niekas nėra tikras, kad vaikas sirgs lengva ligos forma, ar vargins įkyrus niežulys ir aukšta temperatūra. Be to, susirgę vaikai apie 10 dienų negali lankyti darželio ar mokyklos, taip sutrikdomas šeimos socialinis aktyvumas. Rekomenduojama, kad iki pradedant lankyti mokyklą vaikai turėtų imunitetą vėjaraupiams, nes būtent šiame amžiuje padaugėja sunkių ligos formų ir komplikacijų.
Lietuvoje nuo vėjaraupių neskiepijama pagal planinį skiepų kalendorių. Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėn. amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės mažiausiai 4 savaičių intervalu. Pasiskiepijus dviem vėjaraupių vakcinos dozėmis, įgyjamas visavertis ilgalaikis imunitetas.

Lietuvoje registruojamas vienas didžiausių erkinio encefalito sergamumas Europoje. Erkinis encefalitas – tai ūmi virusinė centrinės nervų sistemos liga, kurią platina Ixodes genties erkės kraujo siurbimo metu. Galima užsikrėsti ir per nepasterizuotą, infekuotą erkinio encefalito virusu ožkų ar karvių pieną. Erkinio encefalito vakcina galima skiepyti vaikus nuo 1 m. amžiaus ir suaugusius.
Pirminei imunizacijai reikalingos 3 vakcinos dozės. Pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėn. intervalu; trečiosios dozės įskiepijimo intervalas gali būti nuo 5 iki 12 mėn. po antrosios dozės įskiepijimo, priklausomai nuo vakcinos gamintojo. Sustiprinančioji vakcinos dozė skiriama po 3 m. ir vėliau kitos palaikomosios (sustiprinančios) vakcinos dozės įskiepijamos kas 5 m. Po visos vakcinacijos (3 dozių) apie 97 proc. skiepytų asmenų susidaro apsauginis antikūnų titras. Pradėti skiepytis reikia ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumas.

Taip pat kasmet rudens ir žiemos mėnesiais rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo infekcijos. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio, vasario mėnesiais skiepytis ne vėlu, kadangi gripo sezonas tęsiasi nuo spalio iki balandžio mėnesio, o pasiskiepijus maždaug per dvi savaites žmogaus organizme susidaro antikūnai kovai su gripo virusu.
Skiepijimai nuo gripo rekomenduojami visiems asmenims (asmenys gali būti skiepijami nuo 6 mėn. arba nuo 3 m. amžiaus, priklausomai nuo vakcinos gamintojo), nepriklausantys rizikos grupėms skiepijami savo lėšomis, o valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami šie rizikos grupių asmenys:
– 65 m. ir vyresni;
– nėščiosios;
– asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
– asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis, susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
– sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Kiekviena vakcina yra skiriama žmogaus organizmui apsaugoti nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina – vienam gripo sezonui, difterijos – 5–10 metų. Tai siejama su inaktyvuotomis vakcinomis, kurių sudėtyje nėra gyvų susilpnintų virusų, bakterijų ar jų dalelių, dėl šios priežasties ir reikia daugiau vakcinos dozių, kad būtų sukurtas visavertis imunitetas bei reikalingos sustiprinančios (palaikomosios) vakcinos dozės, kurios pailgina imuniteto apsaugą iki kito skiepijimo.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais, nes gripo virusai pasižymi gebėjimu greitai mutuoti, todėl gripo vakcinos sudėtis peržiūrima kiekvienais metais, siekiant efektyviai apsaugoti gyventojus nuo kasmet besikeičiančių gripo virusų. Kasmet yra pagaminama nauja vakcina, kuri geriau atitinka cirkuliuojančius gripo virusus.

Parengta pagal užkrečiamų ligų ir AIDS (ULAC) centro medžiagą
Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje Rasa Dunajevienė

 

VAIKAI IR SALDUMYNAI. KAIP RASTI NORMAS?

25

Visi – nuo mažo vaiko iki senjoro žino šiuos sakinius – "Saldumynai kenkia dantims" ir "Vaikystė turi būti saldi." Šie sakiniai reiškia visiškai skirtingą požiūrį į saldumynų vartojimą, bet retas žmogus vadovaujasi tik vienu iš šių teiginių.
Vaikų medžiagų apykaita yra daug kartų greitesnė nei suaugusiųjų — todėl jiems reikia daug lengvai pasisavinamos energijos (angliavandenių). Gliukozė ir riebiosios rūgštys yra pagrindinis maistas raumenims ir smegenims. Vaikams labiau nei suaugusiems saldumynų norisi ir todėl, kad jie daugiau juda. Vaikų energetiniai poreikiai yra didesni, o sukaupiamos gliukozės atsargos mažame organizme – mažesnės. Taigi, augančiam vaikui cukrus reikalingas, bet būtinos normos. Tėveliai, auginantys vaikus, susiduria su sunkia užduotimi – kaip auginti vaiką sveikai, kai aplink tiek daug saldumynų.
Vaikų mitybos įgūdžiai formuojasi namuose, darželyje ir mokykloje. Kartais tėvai nukrypsta į kraštutinumus ir neleidžia vaikams valgyti nieko nesveiko. Jeigu visiškai uždraudžiama - atsiranda noras prieštarauti. Paūgėję vaikai, gavę pinigų, perka ir valgo tai, ko tėvai neleidžia. Siekiant, kad vaikai išmoktų pasirinkti sveikatai palankius produktus, reikia rodyti pavyzdį, laikytis tam tikrų taisyklių, didinti vaikų ir paauglių sąmoningumą.
Skandinavijos šalyse vieną kartą per savaitę vaikai gali valgyti kokių tik nori saldumynų. Sukuriant taisyklės, nelieka noro prieštaravimams. Vaikas gali pasimėgauti saldumynais sekmadieniais arba kasdien mažu desertu.
Lietuvos gyventojų mitybos tyrimų duomenys rodo, kad žmonės cukrų kiekvieną dieną vartoja vidutiniškai 22 proc. daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Vaikai suvartoja, kai kurių tyrimų duomenimis, net iki 400 proc., daugiau už rekomenduojamą normą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja, kad šis kiekis neviršytų 25 g arba 5 arbatinių šaukštelių per parą, įskaitant esantį visuose produktuose.

Mokslininkai nustatė, kad mažyliams iki 2 metų amžiaus geriau neduoti cukraus, 2–10 metų amžiaus vaikams galima vartoti 3 arbatinius šaukštelius, o 10–18 metų amžiaus paaugliams bei jaunuoliams – ne daugiau 5 arbatinių šaukštelių cukraus per dieną.
Mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kuriuose produktuose cukrus gali būti „pasislėpęs" - gazuotuose gėrimuose, šaltose arbatose. Kai kurie dietologai pataria iš viso nevartoti gryno cukraus, nes jo yra jogurtuose, padažuose, kečupe, duonoje, sausuose pusryčiuose, koldūnuose, majoneze, net rūkytoje lašišoje, silkėje, dešroje.
Cukraus perteklius organizme virsta riebalais, todėl gali vystytis cukrinis diabetas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuvoje per dvidešimt metų antsvorio turinčių vaikų ir paauglių padaugėjo tris kartus.
Cukraus vartojimas yra dantų ėduonies rizikos veiksnys, ypač jei burnos ertmės higiena yra prasta. Dažnai vartojant saldžius produktus ir ilgai jiems būnant burnoje didėja dantų ėduonies tikimybė.

Lietuvoje dantų problemų turi kas antras trejų metų vaikas. Net 90 proc. šešiamečių vaikų turi sugedusius dantis.

Gydytojai odontologai visą saldų maistą yra suskirstę į kelias kategorijas:

  • Pačių saugiausių saldumynų kategorijai priklauso mažiausiai žalos dantims darantys natūralūs produktai: medus, naminės uogienės, sultys, namuose gaminti gaivieji gėrimai, limonadai.
  • Antrajai pagal saugumą saldumynų kategorijai priskiriami saldainiai: šokoladiniai, ledinukai, irisai. Patys „nekalčiausi"šioje grupėje yra šokoladiniai saldainiai. Šokoladą seilės labai greitai suardo. Jeigu jo dalelių lieka ant liežuvio ar dantų, jos nesunkiai nuplaunamos bet kokiu burnos skalavimo skysčiu arba vandeniu. Patys pavojingiausi šioje saldumynų kategorijoje yra ledinukai. Odontologai nerekomenduoja ledinukų – ypač ant pagaliuko – valgyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Produktai, iš kurių gaminami tokie saldainiai, seilių veikiami beveik nesiskaido. Seilės skatina storos cukraus plėvelės ir specifinės rūgšties susidarymą. Jos padengia dantis ir lėtai ardo dantų emalį. Šias medžiagas galima pašalinti dantų šepetėliu ir pasta.
  • Didžiausią pavojų dantims kelia saldūs kepiniai – bandelės, sausainiai, pyragaičiai, meduoliai. Jų sukeliama žala priklauso nuo įdaro. Pavojingiausi dantims įdarai iš sutirštinto pieno, grietinėlės kremai, bezė, specialios konditerinės pastos. Be cukraus, jie turi dar vieną pavojingą savybę – lipnumą. Tokie įdarai prilimpa prie dantų paviršiaus, tarpdančiuose. Tai ypač pavojinga, nes būtina kruopščiai išvalyti tarpdančius. Pyragėlių sukeltas ėduonis aptinkamas prie pat dantenų.

Gydytojų patarimai tėvams:

  • Prekybos centruose kartu su vaikais ieškokite sveikesnių produktų.
  • Išmokite tinkamai pasirinkti užkandžius. Vaikui išalkus pasiūlykite obuolį, sūrį, daržovę, riešutus.
  • Nelaikykite namuose matomose vietose saldžių gardumynų.
  • Suruoškite priešpiečių dėžutę, kad maistas vaikams būtų ne tik naudingas, bet ir įdomus.
  • Užkandžių dėžutę ruoškite kartu su vaiku, kasdien renkantis vis kitus produktus.
  • Gaminkite su vaikais, pasakokime apie maisto sudėtį ir jo svarbą mūsų organizmui
  • Valgykite kartu su vaikais, mėgaukitės maistu.
  • Mokykite desertus valgyti atsisėdus, mažais kąsneliais, Juk skonį jaučiame tik kol jis burnoje. Taigi ir mažu desertu galima mėgautis ilgai.
  • Vaikams iki trejų metų grynų sulčių gerti nerekomenduojama – būtina skiesti, nes vaiko skrandžiui ir kasai tai per didelis rūgščių ir cukraus kiekis.
  • Ištroškusiam vaikui duokime atsigerti paprasto vandens – ne sulčių ar gazuotų gėrimų.
  • Nerekomenduojami ledinukai, nes prie angliavandenių poveikio dantims prisideda ir mechaninis jų žalojimas.

Naudota medžiaga:
http://www.smlpc.lt/, https://lsveikata.lt/, https://www.sveikaszmogus.lt/, https://sveikasvaikas.lt/
https://www.vaikui.lt/

Visuomenės sveikatos specialistė Rasa Dunajevienė

Saturday the 2nd - Romuva.