Vertinimo principai ir tvarka

Progimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinime vyraujantis mokymąsi palaikantis formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir kaupiamuoju vertinimu, mokomųjų dalykų vertinimo būdai, kriterijai, periodai ir formos numatytos metodinių grupių kasmet suderinamose mokomųjų dalykų vertinimo tvarkose, vadovaujantis Bendrosiomis programomis bei Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu. 

 Vertinant 1-4 klasių mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (išėjus temą, skyrių) ir apibendrinamasis vertinimas ( aprašas, baigus pradinio ugdymo programą).

             5-8 klasių mokinių ugdymosi pasiekimai (žinios ir supratimas, žinių taikymo ir aukštesnieji mąstymo gebėjimai) vertinami, atsižvelgiant į Bendrosiose programose pateiktus apibendrintus patenkinamo, pagrindinio ir aukštesniojo pasiekimų lygių požymių aprašus. Patenkinamas lygis, įvertinant pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis – 9–10 balų. 

 Planuojant  5 klasių mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimą atsižvelgiama į pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo apraše pateiktą informaciją. 5 klasių mokiniams rugsėjo mėn. mokinių pasiekimus vertinti taikomas formuojamasis (žodžiu, raštu) ir diagnostinis vertinimas, mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami. Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių pažinimo metodus. 

 6-8 klasių mokinių, o nuo spalio mėnesio ir 5 klasių mokinių, visų privalomų mokomųjų dalykų  pasiekimams vertinti taikoma 10 balų vertinimo sistema, o dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros, dailės, muzikos, technologijų ir pasirenkamųjų dalykų  pasiekimai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“. Elektroniniame dienyne pusmečių ir mokslo metų pabaigoje nurodomas mokinių kūno kultūros, dailės, muzikos, technologijų pasiekimų lygis.

 Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių pabaigoje įvertinami pažymiu, kuris įskaitomas į atitinkamo dalyko programos pasiekimų įvertinimą. Vertinimas įrašomas į dalyko puslapį  elektroniniame dienyne prieš pusmečių įvertinimus. 

 Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“, nurodant mokymosi pasiekimų lygį elektroniniame dienyne.

 Kūno kultūros, menų ir technologijų dalykuose pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys atleistas progimnazijos direktoriaus įsakymu pagal gydytojo rekomendaciją.

 Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių, pilietiškumo ugdymo, informacinių technologijų  integruojamųjų programų,  Etnokultūrinio ugdymo, Sveikatos ugdymo, Ugdymo karjerai programos, Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programos  mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami, atsižvelgiant į atitinkamose bendrosiose programose aprašytus bendruosius mokinių pasiekimų požymius ar lygių aprašymus,  formuojamuoju vertinimu neformaliai (žodžiu ar raštu): aptariant su mokiniais laukiamus ugdymosi siekius, įsivertinant daromos pažangos rezultatus pagal požymių aprašus ir numatant tolimesnius kompetencijų ugdymo(si) žingsnius. 

             Mokiniai ir jų tėvai su mokomųjų dalykų pasiekimų vertinimo tvarkomis supažindinami mokslo metų pradžioje: mokiniai – pirmųjų pamokų metu, tėvai – susirinkimų, individualių pokalbių metu, progimnazijos tinklapyje.

 Kiekvienos pamokos ar atsiskaitomojo darbo pradžioje mokytojas informuoja mokinius apie tos pamokos ar darbo vertinimą.

 Įvertinę mokinį  pamokoje pažymiu ar formuojamojo vertinimo komentaru, dalyko mokytojai vertinimą įrašo į  elektroninį dienyną.

 Pasibaigus kiekvienam dalyko mokymosi etapui, mokytojai analizuoja mokinių pasiekimų vertinimo informaciją, aptaria su mokiniais jų daromą pažangą, atsižvelgia į ją planuodami tolimesnį mokymą(si).

       Mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) motyvuotus prašymus dėl pasiekimų įvertinimo objektyvumo ir atitikties bendrosiose programose numatytiems pasiekimams nustatyta tvarka teikia progimnazijos direktoriui.

Atsiskaitomųjų darbų organizavimo ir mokinių atsiskaitymo už praleistus kontrolinius darbus tvarkos aprašas (siųsti)

 

Pradinių klasių mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

• Vertinant 1-4 klasių mokinių pažangą ir pasiekimus taikomas formuojamasis (žodžiu ir raštu), diagnostinis (išėjus temą, skyrių) ir apibendrinamasis vertinimas ( aprašas
• Pradinių klasių mokinių pažanga ir pasiekimai pažymiais nevertinami, o aprašomi trumpais komentarais elektroniniame dienyne, sąsiuviniuose   laikantis vieningų reikalavimų.
• 1-4 klasių mokinių pasiekimai pusmečių, metų pabaigoje fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse įrašant mokinio pasiektą mokymosi lygį (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis) pagal pasiekimų požymius, aprašytus Bendrosiose programose. Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“.
• 1-4 klasių mokinių dorinio ugdymo pasiekimai pusmečių, metų pabaigoje fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno skiltyse įrašant „p. p“ arba „n. p“ (padaryta arba nepadaryta pažanga).

 

Anglų kalbos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

• Vertinimo periodiškumas: mokiniai įvertinami pažymiais iš kiekvienos temos. Visi mokiniai per pusmetį gauna ne mažiau nei 6 pažymius.
• Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir aktyvų dalyvavimą pamokose, konkursuose, olimpiadose ir kt. dalyko renginiuose. Kaupiamojo vertinimo pažymys gali būti išvedamas iš 10 sukauptų simbolių, arba iš 3 dalinių pažymių.
• Mokinių anglų kalbos pasiekimai vertinami už monologą (pasakojimą), dialogą, rašytinio teksto suvokimą, klausymą ir rašymo užduotis.

 

Antrosios užsienio kalbos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Šeštų klasių mokinių II - osios užsienio kalbos pasiekimai vertinami už raidyno įsisavinimą, žodyninius diktantus, skaitymo techniką, darbą su tekstais, dialogus, monologus, kalbos vartosenos užduotis. 
Septintų - aštuntų klasių mokiniai pažymiais vertinami už monologus, dialogus, rašymo, skaitymo bei kalbos vartosenos užduotis.

Vertinimo periodiškumas: mokiniai įvertinami (pažymiais) iš kiekvienos temos (6-10 pamokų ciklas). Kiekvienas mokinys per pusmetį gauna įvertinimą iš visų keturių kalbinės veiklos rūšių (kalbėjimo, klausomo bei skaitomo teksto supratimo, rašymo).
Kaupiamasis vertinimas taikomas už namų darbų atlikimą ir aktyvų dalyvavimą pamokose, už dalyvavimą įvairiuose projektuose, konkursuose, šventėse.
Visi mokiniai per pusmetį gauna vidutiniškai po 4 pažymius:
1 - už kalbėjimą,
2 - už klausomo teksto supratimą,
3 - už skaitomo teksto supratimą,
4 - už rašymą,
5 - už namų darbų atlikimą,
6 - už aktyvumą pamokose.

 

Matematikos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Vertinama:
• Kontroliniai darbai;
• Savarankiški darbai;
• Atsakinėjimas žodžiu;
• Darbai pratybose;
• Kūrybinės užduotys;
• Projektinis darbas.
• Mokiniai už atsakinėjimą (žodžiu ir raštu), už atliktus namų darbus (ir jų neatlikimą) kaupia taškus, kuriuos vėliau, mokinių ir mokytojos sutarimu, galima konvertuoti į pažymį.
• Namų darbų atlikimas fiksuojamas visą laiką, o vertinama vieną kartą per pusmetį į dienyną įrašant suvestinį rezultatą.
• Matematikos dalyko minimalus pažymių skaičius per pusmetį yra: matematikos savaitinių pamokų skaičius + du pažymiai t. y. 4 + 2 = 6 pažymiai.
• Už kiekvieną praleistą įskaitinį darbą mokinys privalo atsiskaityti.

 

Informacinių technologijų mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Vertinama:
• Žodinis atsakinėjimas;
• Rašto darbai (testai, savarankiški darbai, namų darbai );
• Kūrybinės užduotys;
• Projektinė veikla

• Mokiniai per pusmetį gauna vidutiniškai po 2-3 pažymius.

 

Chemijos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokiniai įvertinami:
• užbaigus svarbesnes temas;
• užbaigus kiekvieną skyrių;
• atlikus praktikos darbus;
• kūrybinius darbus;
• projektus;
• dalyvavimą olimpiadose.
• dalyvavimą konferencijose, viktorinose. 
• Per pusmetį mokiniai gauna vidutiniškai 5 pažymius.

 

Gamtos ir žmogaus mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokiniai įvertinami:
• užbaigus kiekvieną skyrių;
• kūrybinius darbus;
• projektus;
• dalyvavimą konferencijose, viktorinose;
• surinkus 10 taškų rašomas dešimtukas (kaupiamasis vertinimas).

 • Per pusmetį mokiniai gauna vidutiniškai 5 pažymius.

 

Biologijos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Vertinama:

• Kontroliniai darbai ( sudėtiniai klausimai, testai, schemų analizavimas), užbaigus skyrių.
• Praktikos darbai.

• Apklausa žodžiu.

• Apklausa raštu.

• Darbai pratybų sąsiuviniuose.

• Projektai.

• Dalyvavimas olimpiadose.

• Vertinami bendrieji mokinių gebėjimai (žinios ir supratimas), praktiniai gebėjimai.

• Vertinimo periodiškumas: mokiniai, kurie turi vieną savaitinę pamoką, gauna ne mažiau kaip du pažymius, dvi savaitines pamokas - tris pažymius per pusmetį.

 

Istorijos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokiniai vertinami:
• užbaigus kiekvieną skyrių rašomi kontroliniai darbai (duomenų interpretavimas, testai, schemų analizavimas);
• atlikus praktikos darbus;
• apklausus žodžiu ar raštu.

• Mokiniai per pusmetį gauna vidutiniškai po 3 pažymius.

 

Geografijos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokiniai vertinami:
Užbaigus temą, skyrių, rašomi kontroliniai darbai (duomenų interpretavimas, sudėtiniai klausimai, testai, geografinių uždavinių sprendimas; schemų analizavimas ir braižymas).
• Apklausa raštu
• Kūrybiniai darbai.
• Projektai.
• Dalyvavimas olimpiadose.
• Dalyvavimas konkursuose.
• Dalyvavimas konferencijose.
Vertinimo periodiškumas: mokiniai, kurie turi dvi savaitines pamokas gauna vidutiniškai 5 pažymius per pusmetį.

 

Fizikos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Vertinami bendrieji mokinių gebėjimai (žinios ir supratimas), praktiniai gebėjimai, kompetencijos.
Vertinimo periodiškumas: esant 1 savaitinei pamokai - vidutiniškai 2 pažymiai per pusmetį, esant 2 savaitinėms pamokoms - vidutiniškai 3-4 pažymiai per pusmetį.
Vertinami:
• kontroliniai darbai, užbaigus skyrių;
• atsakinėjimas žodžiu;
• testai;
• laboratoriniai darbai;
• projektiniai ir kūrybiniai darbai.

 

Muzikos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

 • Muzikinė raiška. Ji apima mokinių dainavimo, grojimo, kūrybos ir pasirodymo gebėjimų, būtinų žinių ir supratimo, šioms veikloms būtinų nuostatų ugdymą.

• Muzikos klausymasis, apibūdinimas ir vertinimas. Jis apima mokinių akustinės patirties ir muzikinio žodyno plėtrą remiantis įvairių kultūrų ir laikotarpių muzikos kūrinių pavyzdžiais; muzikos suvokimo ir meninių išgyvenimų, estetinių įspūdžių išreiškimo žodžiu, analitinių ir vertinimo gebėjimų ugdymą, muzikinių sąvokų žodyno įvaldymą;

 • Muzikos pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje. Jis apima įvairių muzikinių reiškinių, tradicijų, muzikos reikšmingumo visuomenės gyvenime tyrinėjimą ir asmeninės muzikinės patirties savistabą.

 Vertinant atsižvelgiama į:

• Vertinimo kriterijus;

• Mokinio muzikinius gabumus ir gebėjimus;

• Pastangas ir individualią pažangą;

 Mokiniai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įrašais "įskaityta" arba "neįskaityta".

 

Dailės ir technologijų mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Dailės mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių:

• dailės raiška (idėjų kėlimas; technikų taikymas; grafinių, spalvinių ir erdvinių raiškos priemonių naudojimas; savo dailės kūrinių parodymas);

• dailės raiškos ir dailės kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas;

• dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje.

 Technologijų mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių: 

• Projektavimas – projektinių idėjų paieška, užduočių formulavimas, detalizavimas, tikslinimas, apibendrinimas grafine / aprašomąja forma.

• Informacijos, skirtos projektinėms užduotims, medžiagoms pažinti ar technologiniams procesams atlikti, paieška, kaupimas, taikymas ir pateikimas.

• Medžiagų pažinimas, jų pritaikymas projektinėms užduotims atlikti.

• Technologinių procesų pažinimas, atlikimas ir rezultatų pristatymas – projektinių užduočių praktinio atlikimo procesai ir pasiektų rezultatų pristatymas.

 Dailės ir technologijų mokinių kompetencija (nuostatų, gebėjimų ir žinių visuma) reiškiasi trimis skirtingais lygiais: patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju.

Mokiniai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įrašais "įskaityta" arba "neįskaityta".

 

Kūno kultūros mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Kūno kultūros mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių:

• sveika gyvensena (savęs pažinimas, savikontrolė, fizinis aktyvumas, sveika mityba, žinios apie neigiamą alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagųpoveikį sveikatai).

• judėjimo įgūdžiai (taisyklinga laikysena, taisyklingas kvėpavimas, judėjimo gebėjimai: bėgimo, nešimo, stūmimo, ridenimosi, ropojimo, pusiausvyros išlaikymo) ir intelektiniai įgūdžiai (dėmesio sutelkimas, pasitikėjimas savo jėgomis);

• sporto šakos (lengvoji atletika, judrieji žaidimai, sportiniai žaidimai, bendroji gimnastika, slidinėjimas, spartusis žygis, turizmas, plaukimas, orientavimosi sportas);

• netradicinis fizinis aktyvumas(mokinių amžių atitinkančios netradicinės, neolimpinės sporto šakos: sportiniai šokiai, aerobika, riedlenčių sportas, riedučių sportas, šaškės, šachmatai, smiginis, kėgliai, svarsčių kilnojimas, joga, kovos menai, lėkščiasvydis ir kt.).

Informacija, kaip mokiniams sekasi siekti asmeninės pažangos, gaunama rudenį ir pavasarį atliekant fizinio parengtumo testus. Testų rezultatai pažymiais nevertinami, jie parodo, ar mokinys padarė asmeninę pažangą.

Mokinių kompetencija (nuostatų, gebėjimų ir žinių visuma) reiškiasi trimis skirtingais lygiais: patenkinamu, pagrindiniu ir aukštesniuoju.

Mokiniai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įrašais "įskaityta" arba "neįskaityta

 

Etikos ir tikybos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Etikos mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių:

• Saviugdos ir savisaugos. Aš–Asmuo: tai ugdymo(si) veikla, nukreipta į mokinio savistabą, saviugdą, tapatumo ir prasmės paieškas, sąžinės ugdymąsi ir sveiką gyvenseną.

• Dialoginio bendravimo. Aš–Tu: tai ugdomoji veikla, skatinanti mokinių tarpusavio dialogą ir dėmesį kitam, kitaip jaučiančiam ir mąstančiam, supratimą ir empatiją, diskusijas ir susitarimo paieškas.

• Socialinių santykių. Aš–Mes: tai mokymasis būti ir veikti kartu su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, mokymasis, pagrįstas konvencijomis, bendrais tikslais ir vertybėmis, savo vaidmens bendruomenėje ir demokratinėje visuomenėje supratimu.

• Santykio su pasauliu. Aš–Tai: veikla, skatinanti mokinius domėtis ir rūpintis mus supančiu pasauliu, gyvąja ir negyvąja gamta, mus supančiais daiktais ir reiškiniais, praeities ir dabarties kultūra, skatinanti ją vertinti, kūrybingai ir kritiškai apmąstyti, spręsti darnaus vystymosi problemas.

 Tikybos mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių:

• Gyvenimo klausimų nagrinėjimas tikėjimo požiūriu.Skatinama svarstyti savo patirtį, kelti egzistencinius klausimus ir sieti juos su tikėjimu.

• Bendravimas ir sutarimas.Pabrėžiamos krikščioniškosios artimo meilės apraiškos santykiuose su žmonėmis, mokomasi ją realizuoti bendraujant, bendradarbiaujant, sprendžiant konfliktus ir problemas.

• Šventojo Rašto ir tikėjimo pažinimas.Pabrėžiamas tikėjimo žinių plėtimas ir gilinimas remiantis pagrindiniais tikėjimo šaltiniais: Šventuoju Raštu, Bažnyčios tradicija ir Magisteriumu.

• Atsiliepimas į Dievo ir Bažnyčios kvietimą.Skatinama gilintis į liturgijos ir šventimo esmę, apmąstyti jaunų žmonių santykį su Bažnyčia, savo vietą tikinčiųjų bendruomenėje.

• Dvasinis augimas.Skatinama bendrystei su Dievu, maldos gyvenimui, pašaukimo paieškoms, kviečiama gilintis į savo vidaus pasaulį, ugdyti sąžinę.

 Vertinamas sąmoningas sąvokų ir terminų apibūdinimas, tikėjimo tiesų, Šventojo Rašto ir Išganymo istorijos įvykių žinojimas, Bažnyčios struktūros, švenčių, tradicijų pažinimas, bendravimo ir bendradarbiavimo, mokymosi ir elgesio motyvacijos, analizės ir problemų sprendimo gebėjimai.

Kriterijai vertinant etikos ir tikybos mokymosi rezultatus vienodi: motyvacija, veiklos uždavinių supratimas,veiklos aktyvumas, įsivertinimas. Pasiekimai neskirstomi lygiais. Mokiniai vertinami kaupiamuoju vertinimu, o pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įrašais "įskaityta" arba "neįskaityta".

 

Žmogaus saugos mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Žmogaus saugos mokinių pasiekimai vertinami iš šių veiklos sričių:

• sveikatai palanki elgsena;
• saugi elgsena buitinėje ir gamtinėje aplinkoje;
• saugi elgsena eismo aplinkoje;
• saugi elgsena ekstremaliosiose situacijose.

Vertinama kaupiamuoju vertinimu už atsakinėjimą, praktinės užduoties atlikimą, kūrybinės užduoties atlikimą, grupinį darbą, diagnostinės užduoties atlikimą, dalyvavimą konkurse, projektinį darbą. Mokiniai pusmečių pabaigoje vertinami "įskaityta" arba "neįskaityta".

 

Pasirenkamųjų dalykų mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokinių pasiekimai (nuostatos, žinios ir supratimas bei gebėjimai) vertinami kaupiamuoju vertinimu. Detaliau vertinimo tvarka išdėstoma kiekvieno pasirenkamojo dalyko programoje, su kuria supažindinami atitinkamą pasirenkamąjį dalyką pasirinkę mokiniai. Pusmečių ir mokslo metų pabaigoje įvertinama įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

 

Dalykų modulių mokinių pasiekimų vertinimo tvarka

Mokinių, kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai siejami su patenkinamu, pagrindiniu ar aukštesniuoju lygiu ir vertinami kaupiamuoju vertinimu. Baigiantis pusmečiui, kiekvienas mokinys įvertinamas pažymiu, kuris įskaitomas į atitinkamo dalyko pasiekimų įvertinimą. Šis pažymys įrašomas į dalyko puslapį elektroniniame dienyne prieš pusmečio įvertinimą.